Lietuvoje daugėja tėvų, nepritariančių profilaktiniam vaikų skiepijimui. Gydytojai ir vaistininkai tokią tendenciją vadina pavojinga mada bei atkreipia dėmesį, kad dėl to gali grįžti seniai pamirštos ligos.
„Prieš kelerius metus atsiradusios antivakcininės nuotaikos pastaruoju metu suaktyvėjo, ypač skeptiškos nuomonės apie skiepus jauni didmiesčiuose gyvenantys tėvai. Mažesnių miestelių ir kaimų, gyventojai labiau pasitiki tradicine medicina. Vengti skiepų tampa madinga. Mamos ir tėčiai savo abejonėmis ir baimėmis dažnai pasidalina su vaistininkais.“, – sakė „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
„Kai kurie tėvai baiminasi šalutinio skiepų poveikio, dėl kurio gali būti pažeistos kurios nors organizmo funkcijos, kiti įsitikinę, kad skiepai sukels ligas, treti galvoja, kad stipresnis natūraliai susiformavęs imunitetas. Ko gero, tokias baimes lemia ir tai, kad pamiršome, kiek vaikų sirgdavo ir mirdavo anksčiau, kai skiepai neegzistavo“, – svarstė vaistininkė.
Pasak sveikatos priežiūros įstaigos „MediCA klinika“ šeimos gydytojos Vaidos Gedgaudienės, susirūpinę vaiko sveikata tėvai pasiduoda įvairiems gandams dėl profilaktinių skiepų.
„Būtent dėl skiepų vaikams diskutuojama daugiau nei anksčiau. Patys suaugusieji, pavyzdžiui, ruošdamiesi į egzotiškas šalis, nedvejoja ir skiepijasi ne tik privalomais, bet daugeliu rekomenduojamų vakcinų.“, – sakė šeimos gydytoja.
Pasak V. Gedgaudienės, profilaktinių skiepų vaikams baimė yra perdėta: jei laikomasi skiepų kalendoriaus bei naudojami tinkami preparatai, skiepai maksimaliai efektyvūs ir saugūs. Be to, privalomųjų skiepų atsisakymas, gydytojos nuomone, pavojingas, nes galinti atverti kelią seniai pamirštoms ligoms.
„Skiepai leido suvaldyti tokias negandas kaip kokliušas, difterija, tymai, raudonukė, poliomielitas ir kitas bei išsaugoti milijonų vaikų gyvybes. Kita vertus, nors dabar šios ligos likviduotos, nereiškia, jog skiepytis nebereikia – susikaupus tam tikram neskiepytų žmonių skaičiui, ligos gali pasikartoti. Juolab šiais laikais žmonės aktyviai važinėja į įvairias šalis. Lietuvoje jau pastebimos kai kurios „senos ligos“, – sakė šeimos gydytoja.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, prieš kelerius metus Lietuvoje buvo registruojama iki 30 susirgimų kokliušu, o 2013 m. jų padaugėjo bent trigubai. Jomis sirgo per 100 žmonių. Dauguma ligonių – neskiepyti vaikai. ULAC duomenimis, mažylių skiepijimo apimtys kasmet mažėja apie 3 proc., t.y. maždaug 1,5 tūkst. vaikų.
„Nelengva paguosti tėvus, kai jų mažyliui nustatoma sunki jau seniai pamiršta liga. Tuomet mama ir tėtis nebepaiso įsitikinimų ir sutinka, kad vaikas būtų gydomas šiuolaikinės medicinos priemonėmis. Kažin ar verta rizikuoti tuo, ką medicina jau seniai išsprendė“, – pastebėjo vaistininkė G. Krikščiūnienė.
Kauno technologijos universiteto mokslininkų praėjusių metų tyrimo duomenimis, 18,5 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria privalomajam profilaktiniam skiepijimui, penktadalis abejoja. Šiuo metu Lietuvoje, kitaip negu kai kuriose kitose šalyse, tėvai gali rinktis, ar skiepyti vaikus profilaktiškai.
